Razmerje med raziskovalcem in izvajalcem pri ritualih rezljanja križev v Litvi

Avtorji

  • Skaidrė Urbonienė Lithuanian Institute of History, Šilo str. 29-18, Vilnius LT -10317

DOI:

https://doi.org/10.3986/Traditio2012410109

Ključne besede:

researcher, woodcarver, blacksmith, cross-crafting, devotional monuments // raziskovalec, rezbar, kovač, rezljanje križa, votivni spomeniki

Povzetek

The article presents the relationship between researchers and performers (woodcarvers) from the nineteenth century to the present in Lithuania. It discusses the role of the researcher in a woodcarver’s creative work when creating a cross as his own. It examines what kind of help the carver expects from the researcher and what actual help is provided. The researcher’s requirements from the master that can be observed during the cross-making process are highlighted, as are indirect performer-researcher relations when the performer himself studies ethnographic and iconographic material.

***

Članek obravnava razmerje med raziskovalci in ustvarjalci (rezbarji) v Litvi od 19. stoletja do danes. Avtorica razpravlja o vlogi raziskovalca in mojstra v kreativnem procesu rezljanja križa ter o tem, kakšno pomoč od raziskovalca pričakuje rezbar. Raziskovalčeve zahteve do mojstra je moč opazovati skozi proces rezljanja križa; posredne odnose med ustvarjalcem ter raziskovalcem pa v primeru, da se rezbar sam loti študija etnografskega in ikonografskega materiala.

Prenosi

Podatki o prenosih še niso na voljo.

Literatura

Ašmonaitienė, Laisvė (ed.). 2009. Respublikinė konkursinė liaudies meno paroda. Katalogas. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras.

Basanavičius, Jonas. 1912. Lietuvių kryžiai archaiologijos šviesoje. In: Jaroševičius, Antanas (ed.), Lietuvių kryžiai: albumas. Vilnius: Lietuvių dailės draugija.

Bernotaitė-Beliauskienė, Dalia (ed.). 2003. Lietuvos sakralinė dailė XI–XX a. pradžia: Lietuvių liaudies menas. XVIII–XX a. T. 2. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus.

Bernotienė, Stasė et al. (eds.). 1993. Lietuvių liaudies menas. T. 1. Vilnius: Vaga.

Bičiūnas, Vytautas. 1928. Dievadirbiai. Trimitas 28: 915–917.

Bičiūnas, Vytautas. 1929. Mūsų „dievukai“ ir „dievdirbiai“. 7 meno dienos 44: 3–5; 45: 4–6.

Brensztejn, Michał. 1906. Krzyźe i kapliczki Żmudzkie. Materyały do sztuki ludowej na Litwie. Kraków: Nakładem Akademii Umiejętności.

Buračas, Balys. 1939a. Dievdirbys Jonas Orvidas. Naujoji Romuva 16: 353–355.

Buračas, Balys. 1939b. Kražių dievdirbys Jūdpauparis. Sekmadienis 27: 3.

Buračas, Balys. 1939c. Kryždirbys Vincas Svirskis. Naujoji Romuva 12: 281–283.

Buračas, Balys. 1939d. Varnių dievdirbys Vaišnoris. Naujoji Romuva 23–24: 500–501.

Buračas, Balys. 1942. Žemaičių dievdirbiai. Ūkininko patarėjas 22 (670): 6.

Buračas, Balys. 1944. Žemaičių dievdirbio trobelėj. Ateitis 68: 3.

Čerbulėnas, Klemensas. 1938. Mažosios Lietuvos antkapiniai paminklai. Naujoji Romuva 1-2: 42–44.

Čerbulėnas, Klemensas et al. (eds.). 1970. Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Kn. 1. Vilnius: Vaga.

Čilvinaitė, Marijona. 1938. Kam stato ir kaip brangina žmonės kryžius ir koplyčias. Gimtasai kraštas 3-4: 399–404.

Danilowicz, Casimir de. 1919. La Lituanie Artistique. Lausanne: Bureau d‘information de Lituanie.

Gadon, Michał. 1846. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernji Kowieńskiej, w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem połoźonego. Wilno: Ogiński.

Galaunė, Paulius. 1930. Lietuvių liaudies menas. Kaunas: L. U. Humanitarinių mokslų fakultetas.

Galaunė, Paulius. 1932. Lietuvių liaudies skulptūros problemos. Vairas 2: 181–188; 3: 301–310; 4: 500–503; 5: 63–66; 6: 212–215.

Galaunė, Paulius (ed.). 1963. Lietuvių liaudies menas. Skulptūra. Kn. 1. Vilnius: Vaga.

Galaunė, Paulius (ed.). 1965. Lietuvių liaudies menas. Skulptūra. Kn. 2. Vilnius: Vaga.

Ginet-Piłsudzki, Bronisław. 1916. Les croix Lithuaniennes. Bãle: Impr. G. Krebs.

Jucewicz, Ludwik Adam. 1839. Rysy Żmudzi. Tygodnik Peterburski XIX: 27–29.

Jucewicz, Ludwik Adam. 1840. Rysy Żmudzi. Warsawa: W drukarni Maxymiliana Chmielewskiego.

Jucewicz, Ludwik Adam. 1842. Wspomnienia Żmudzi. Wilno: Naklad i druk T. Glücksberga.

Jucewicz, Ludwik Adam. 1846. Litwa pod względem starożytnych zabytków, obyczajów i zwyczajów. Wilno: Rafalowicz.

Kontrimas, Česlovas. 1991. Lietuvos geležiniai kryžiai. Vilnius: Mintis.

Krzywda-Polkowski, Franciszek. 1909. Krzyźe na Litwie. Materyały Wydawnictwo towarzystwa „Polska sztuka stosowana“ w Krakowie 12.

Kynas, Kazys Arūnas. 2005. Molėtų krašto kalviškoji kryždirbystė XIX–XX a. pabaiga. Molėtai: Molėtų krašto muziejus.

Laučkaitė-Surgailienė, Laima (ed.). 2003. Geležiniai kryžiai Utenos kraštotyros muziejuje: katalogas. Vilnius: Sapnų sala.

Miliauskienė, Marijona (ed.). 2005. Mažosios architektūros paminklų geležinės viršūnės ir kryžiai: katalogas. Rokiškis: Rokiškio krašto muziejus.

Mockutė, Skaistė (ed.). 2003. Geležinių kulto ir memorialinių paminklų viršūnių rinkinys Šiaulių „Aušros“ muziejuje: katalogas. Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejus.

Perkowski, Juzef. 1929a. O krzyźach i kapliczkach przydrożnych żmudskich i polskich. Dzień Koweński 130: 2–3; 131: 2–3; 134: 2–3; 135: 2–3; 136: 2–3; 140: 2–3; 141: 3; 146: 2–3; 147: 2–3.

Perkowski, Juzef. 1929b. O źmudzkich figurkach ludowych Matki Boskiej i Chrystusa „Smutkelisa“. Dzień Kowienski 195: 2–3; 196: 2–3; 199: 2–3; 200: 2–3; 201: 2–3; 204: 2–3; 205: 2–3.

Petrulienė, Daliutė. 2003. Joniškio krašto sakralinės kalvystės paminklai. Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm.

Petrulis, Juozas. 1943. Vieno liaudies menininko kūrybos bruožai. Gimtasai kraštas 31: 172–176.

Petrulis, Juozas. 1960. Liaudies skulptorius iš Gruzdžių. Leninietis 7: 3.

Petrulis, Juozas. 1963. Jeronimas Rumša. In: Abramavičius, Vladas et al. (eds.), Kraštotyra. Vilnius: LTSR Kraštotyros draugija, 106–108.

Petrulis, Juozas. 1964a. Kraštotyrininkų „prikeltas“. In: Abramavičius, Vladas et al. (eds.), Kraštotyra. Vilnius: LTSR Kraštotyros draugija, 202–205.

Petrulis, Juozas. 1964b. Nirtaičių „keistuolis“. Meno saviveikla 11: 16.

Petrulis, Juozas. 1965. Senieji liaudies menininkai. Mokslas ir gyvenimas 10: 32–34; 11: 31–34.

Petrulis, Juozas. 1968. Nemuno kranto dievdirbis. Muziejai ir paminklai. Vilnius: Vaizdas, 123–124.

Petrulis, Juozas. 1986. Medžio drožėjai. In: Vėlius, Norbertas et al. (eds.), Upytė. Vilnius: Mintis, 83–86.

Petrulis, Juozas and Žemaitytė, Zita. 1966a. Trys dievdirbių kartos. Kultūros barai 4: 60–63.

Petrulis, Juozas and Žemaitytė, Zita. 1966b. Tūkstančio skulptūrų meistras. Kultūros barai 12: 21–24.

Petrulis, Juozas and Žemaitytė, Zita. 1969. Skulptorius iš Rozalimo. Kultūros barai 3: 58–62.

Petrulis, Juozas and Žemaitytė, Zita. 1971. Šimtametis skulptorius. Kultūros barai 2: 50–56.

Počiulpaitė, Alė. 2008. Tradicinių medinių paminklų kopijos ir jų aktualizavimas dabarties liaudies kultūroje. In: Počiulpaitė, Alė (ed.), Kryždirbystės fenomenas liaudies kultūroje. Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 172–192.

Połujański, Aleksander. 1859. Wędrówki po gubernji augustowskiej. Warszawa: Drukarnia gazety Codziennej.

Römer, Alfred. 1860. Ubiory włościan i krzyże na Żmudzi. Tygodnik Illustrowany 40: 364–365.

Rūkštelė, Antanas. 1929. Lietuvių tautodailė. Kaunas: Lietuvių dailės draugija.

Rūkštelė, Antanas. 1931. Lietuvių liaudies kryžiai. Naujoji Romuva 12: 287–288.

Rūkštelė, Antanas. 1941. Lietuviškų kryžių atsiradimas ir jų plitimo priežastys. Į laisvę 95: 3–4.

Spudytė, Elvyra (ed.). 2005. Mažosios architektūros paminklų viršūnės ir antkapių kryžiai. Rinkinio katalogas. Telšiai: Spaudos lankas.

Stravinskas, Antanas and Sakalauskas, Mečislovas, (eds.). 1992. Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Kn. 3. Vilnius: Vaga.

Szukiewicz, Wandalin. 1903. Krzyźe zdobne w guberniji Wilenskiej. Wisla 17: 700–706.

Šakienė, Jūratė (ed.). 2008. Mažosios architektūros paminklų geležinės viršūnės ir antkapiniai kryžiai. Katalogas. Ukmergė: Valdo leidykla.

Šešelgis, Kazys (ed.). 1990. Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra. Kn. 2. Vilnius: Vaga.

Šimonis, Kazys. 1923a. Lietuvių kryžiai. Skaitymai 24: 155–163.

Šimonis, Kazys. 1923b. Vincas Svirskis ir jo kryžiai. Gairės 5: 309–311.

Tumėnas, Vytautas. 2009. Zarasų krašto medžio drožėjai: kultūrinės tapatybės bruožai. In: Vaitkevičienė Ilona (ed.), Zarasų krašto gyvieji tradiciniai amatai. D. 1. Zarasai: Zarasų krašto muziejus, 42–59.

UNESCO. 2001. http://www.lietuva.lt/en/tourism/what_to_see/unesco_heritage

Urbonienė, Skaidrė. 1997. Šventųjų moterų vaizdavimas lietuvių liaudies tradicinėje skulptūroje. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 11: 225–235.

Urbonienė, Skaidrė. 2002. Mažosios architektūros paminklų geležinės viršūnės. Antkapiniai geležiniai kryžiai: rinkinio katalogas. In: Urbonienė, Skaidrė (ed.), Etnografija: metraštis. T. 12. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus.

Urbonienė, Skaidrė. 2009. Sacral Folk Sculpture in the Rural Culture of Lithuania (the 2nd half of the 19th c. – the 1st half of the 20th c.): Summary of Doctoral Dissertation. Vilnius: Vilnius Art Academy.

Varnas, Adomas. 1925. Lietuvių kryžiai. Baras 5: 81–83.

Vorobjovas, Mikalojus. 1939. Mūsų dievukai ir jų vertinimas. Lietuvos aidas 194: 206.

Zabielienė, Aušra. 2010. Folkloro ansambliai dabartinėje Lietuvoje: etnologinis aspektas. Vilnius: Firidas.

Zabulytė, Jolanta. 2007. Lithuanian Wooden Crosses 19th –mid 20th c. in the Context of World Traditions: Summary of Doctoral Dissertation. Vilnius: Vilnius Art Academy.

Žemaitytė, Zita. 1970. Ukmergės rajono liaudies memorialiniai paminklai ir jų kūrėjai. Muziejai ir paminklai. Vilnius: Vaizdas, 88–98.

Žemaitytė, Zita. 1981. Senoji Žemaitijos liaudies skulptūra ir jos meistrai. In: Umbrasas, Jonas et al. (eds.), Dailėtyra. Vilnius: Vaga, 246–258.

Objavljeno

2012-10-12

Kako citirati

Urbonienė, S. (2012). Razmerje med raziskovalcem in izvajalcem pri ritualih rezljanja križev v Litvi. Traditiones, 41(1), 97–110. https://doi.org/10.3986/Traditio2012410109

Številka

Rubrike

Performances, Performers, Researchers / Uprizoritve, izvajalci, raziskovalci