Sodobni cerkveni praznik vnebovzetja (Žolinė) v Litvi. Dojemanje in motivi za opazovanje
DOI:
https://doi.org/10.3986/Traditio2007360111Ključne besede:
church festival, Assumption, Žolinė, Pivašiūnai, understanding and motives, pilgrim // cerkveni praznik, Marijino vnebovzetje, razumevanje, motivi, romanjePovzetek
Based on information from ethnographic studies carried out during the Feast of the Assumption in Pivašiūnai on 15 August 2001 and literary material, this article seeks to determine how people understand this church festival, what aspects of the feast are important to them, and what the motives are for their participation. Information from the study showed that pilgrims understand the Assumption as a feast, and an opportunity to realize their religious needs and honour the Blessed Virgin Mary. A significant motive for participating in the church festival was seeking absolution and penance.
***
Na osnovi informacij, zbranih pri etnografskih raziskavah v času praznika Marijinega vnebovzetja v Pivašiūnai 15. avgusta 2001, in pisnega gradiva, skuša avtor ugotoviti, kako ljudje razumejo cerkveni praznik, kateri vidiki praznika so jim pomembni in kateri so najpomembnejši motivi za udeležbo. Zbrane informacije kažejo, da romarji razumejo Marijino vnebovzetje kot praznik in priložnost, da uresničijo svoje religiozne potrebe in počastijo Blaženo Devico Marijo. Zelo pomemben motiv za udeležbo pri prazniku je iskanje odpuščanja in odveze.
Prenosi
Literatura
Bartkus Feliksas, Alekna Petras. 1953. Dievas ir žmogus. Katalikų tikėjimo tiesos, dorovės reikalavimai ir sielai pašvęsti priemonės. Roma: K. Vasys.
Ганцкая, Ольга Андреевна. 1978. Поляки. Календарные обычаи и обряды в странах зарубежной Европы: Летне-осенние праздники. Летне-осенние праздники. Mосква: Наука.
Грацианская, Наталья Николаевна. 1978. Чехи и словаки. Календарные обычаи и обряды в странах зарубежной Европы: Летне-осенние праздники. Летне-осенние праздники. Mосква: Наука.
Lemee-Goncalves, Carole. 2003. Transmission by Jumping over Generation and Re-inscription Process. Summary. Lietuvos etnologija 3 (12). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos=Lithuanian Ethnology. Studies in Social Anthropology and Ethnology: 75–77.
Lietuvių Marijos mėnuo. 1937. Lietuvių Marijos mėnuo. Paruošė T, Kazimieras, kapucinas. Kaunas: Bendrovė “Malda”.
Liturginis maldynas. 1968. Liturginis maldynas. Vilnius-Kaunas: Lietuvos TSR vyskupijų ordinarų kolegija.
Лозка, Aлесь. 2002. Беларускi народны каляндар. Мiнск: Полымя.
Mardosa, Jonas. 2003. Šiuolaikiniai atlaidai Lietuvoje: religinis ir socialinis aspektas. Lietuvos katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, T. XVIII. I knyga, 259–278.
Mardosa, Jonas. 2004. Pivašiūnų Žolinės atlaidai: 2001 metų etnologinio tyrimo duomenimis. Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. LIX-LX, 93–112.
Świtała-Trybek, Dorota. 2000. Święto i zabawa. Odpusty parafialne na górnym Śląsku. Wroclaw: Polskie Towarzystwo Ludoznawcze.
Vaišnora, Juozas. 1958. Marijos garbinimas Lietuvoje. Roma: Lietuvos katalikų Mokslų Akademija.
Vitunskas, Vytautas. 2000. Pivašiūnai. Alytus: AB “Alytaus spaustuvė”.
Vyšniauskaitė, Angelė. 1993. Mūsų metai ir šventės. Kaunas: Šviesa.
Prenosi
Objavljeno
Kako citirati
Številka
Rubrike
Licenca
Avtorji jamčijo, da je delo njihova avtorska stvaritev, da v njem niso kršene avtorske pravice tretjih oseb ali kake druge pravice. V primeru zahtevkov tretjih oseb se avtorji zavezujejo, da bodo varovali interese založnika ter da bodo povrnili morebitno škodo.
Podrobneje v rubriki: Prispevki